„Vardan tos Lietuvos...“

Artėjant svarbiausioms Lietuvos valstybės datoms, pakalbinome du jaunus žmones, kurių gyvenimo veiklos rodo, kad meilė Tėvynei jiems svarbi ne tik švenčių metu. Tai kasdienis pastovus darbas stiprėjant patiems ir stiprinant šalies jėgas. Į mūsų klausimus atsakinėjo Lietuvos šaulių sąjungos nariai, jaunieji šauliai Joris ir Simona.

Gustė, II e

4/3/20254 min read

1. Ką Jums reiškia datos – Vasario 16-oji, Kovo 11-oji?

Joris: Šios datos man simbolizuoja tėvynės meilę, kovą dėl jos laisvės ir nepriklausomybės. Jos simbolizuoja mūsų, kaip tautos, vienybę ir ryžtą atiduoti bet ką, kad tik mūsų trispalvė toliau plevėsuotų.

Simona: Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji man yra ypatingos datos – jos simbolizuoja mūsų tautos stiprybę, vienybę ir kovą už laisvę. Būti šauliu ar jaunuoju šauliu reiškia saugoti šias vertybes ir būti pasirengusiam jas ginti.

2. Kodėl įstojote į Lietuvos šaulių sąjungą? Kiek laiko jau esate jos narys?

Joris: Tarnauju apie metus. Prašymą stoti į Lietuvos šaulių sąjungą pateikiau gan ypatingą dieną – 2024 metų sausio 14 dieną, arba lygiai dieną po Sausio 13-osios atminimo, o jaunojo šaulio pasižadėjimą valstybei daviau tų pačių metų Kovo 11-ąją. Nusprendžiau tarnauti dėl kelių priežasčių, tačiau vienos svarbiausių yra mano meilė tėvynei, noras prisidėti prie jos saugumo bei noras pasiruošti nuolatinei privalomajai pradinei karo tarnybai (NPPKT), liaudiškai vadinamai „šauktinio tarnybai», kurią, kaip ir daugelis Lietuvos jaunuolių, turėsiu atlikti sulaukęs pilnametystės.

Simona: Įstojau į Šaulių sąjungą, nes man rūpi Lietuvos saugumas ir patriotiškumas. Norėjau įgyti naudingų įgūdžių, sustiprinti savo fizinį ir psichologinį pasirengimą. Taip pat ir dėl savo karjeros srities pasirinkimo. Jaunoji šaulė esu 3 metus ir planuoju tarnybą tęsti kiek įmanoma ilgiau.

3. Ar kas nors pasikeitė Jūsų gyvenime tapus jaunuoju šauliu?

Joris: Tikrai taip. Tapęs jaunuoju šauliu užsiauginau dar didesnę meilę Lietuvai, išmokau gerbti ir saugoti tai, ką kaip tauta turime brangiausio – mūsų laisvę. Tarnyboje įgijau daug įgūdžių: kaip išgyventi ekstremaliomis sąlygomis; kaip nekreipti dėmesio į tai, kad visą naktį lijo ir esi sušalęs „į ledą», o prieš tave dar visa para užduočių ir sunkaus darbo; kaip gebėti vienam eiti į naktinius orientacinius žygius su 20 kilogramų kuprine, turint tik kompasą ir žemėlapį. Taip pat įgijau žinių iš tokių bendresnių sričių, kaip taktika, medicina, topografija ar paprasčiausias saugus elgesys su ginklais.

Simona: Taip, tapus jaunąja šaule pasikeitė mano požiūris į atsakomybę, discipliną ir komandinį darbą. Išmokau veikti ekstremaliose situacijose, geriau pažinau savo stiprybes, sužinojau, jog mūsų ribos yra begalinės, svarbu tik noras ir pasitikėjimas savo jėgomis. Taip pat sutikau daug bendraminčių, kurie man tapo tarsi antra šeima

4. Gal galėtumėte pasidalinti įsimintiniausiu įvykiu, akimirka iš šaulio tarnybos?

Joris: Įsimintinų įvykių iš tarnybos tikrai turiu daug – juos išvardinti reiktų labai, labai daug laiko ir atminties perkratymo, tačiau vienas įsimintiniausių būtų pirmosios rungtynės, kuriose su jaunųjų šaulių komanda varžėmės atstovaudami Šaulių sąjungai Lietuvos karo akademijos žaidynėse. Niekada nepamiršiu euforijos jausmo, iškovojus pirmąją vietą rikiuotės bei antrąsias vietas šaudymo ir virvės tempimo rungtyse. Taip pat vienos įsimintinesnių akimirkų yra mano pirmųjų taktikos pratybų naktis, kai dėl baimės būti prižadintam priešo pasirinkau miegoti nuo lietaus permirkusiuose drabužiuose, o tą naktį temperatūros nukrito iki 0°C. Manau, galite nuspėti, kad miegojau nedaug dėl nepaliaujamo drebėjimo ir dantų kalenimo :). Paskutinis, manau, ilgiausiai su manimi liksiantis momentas įvyko visai neseniai, vieną šių metų vasario savaitgalį, kai vyko Šaulių sąjungos kursas jauniesiems šauliams. Po ilgo darbo naktį su kolegomis vos ne vos nuėjome miegoti apie penktą ryto. Atsibudęs ryte (t.y. prieš pat septynias ryto) pasijutau alkanas, dėl to užsimaniau eiti pasišildyti sumuštinį mums duotame elektriniame grilyje. Kadangi dar nebuvau visiškai žvalus, nepastebėjau, jog nuo šylančio sumuštinio pradėjo kilti ne garai, o dūmai. Juos pastebėjau tik pasisukęs į draugą ir supratęs, kad iš vos kelių metrų atstumo sunkiai matau jo veidą, kadangi koridorius pildosi dūmais. Būtent tuo metu virš savęs pastebėjau dūmų detektorių, kuris sulig mano žodžiais „būtų juokinga, jei jis įsijungtų” aktyvavosi ir per pastatą, pilną miegančių šaulių, pasklido kurtinantis aliarmas, skelbiantis pastato evakuaciją. Signalas skambėjo apie 2,5 valandos.

Simona: Įsimintinų įvykių turiu „iki kaklo”. Konkrečiais įvykiais nesidalinsiu, tačiau galiu užtikrinti, jog geriausiai įsimenami nemalonūs momentai. Pavyzdžiui, kai tenka pabraidžioti pelkėmis, pabūti porą dienelių audroje, pamatyti šeimą briedžių ar pamesti kompasą vidury orientacinio žygio vidury nakties. Tačiau skųstis jokiu būdu nedrįsčiau, kadangi iš kiekvieno tokio prisiminimo gimsta po gerą istoriją bei po gerą pamoką.

5. Ar rekomenduotumėte šia veikla užsiimti savo bendraamžiams? Kodėl?

Joris: Tikrai taip. Šioje organizacijoje bet koks žmogus, nepriklausomai nuo jo amžiaus, keičiasi kaip asmenybė. Jis tampa labiau disciplinuotas, atsakingas, rūpestingas, labiau vertina savo valstybę ir pradeda geriau suprasti, ką reiškia būti lietuviu, gauna įgūdžių, kurie praverčia ne vien tarnyboje, bet ir gyvenime. Taip pat čia atranda pažinčių, draugų bei kolegų visam gyvenimui – šiuos žmones, su kuriais tarnauju, galiu drąsiai vadinti ginklo broliais ir sesėmis.

Simona: Tikrai taip. Jaunųjų šaulių veikla suteikia daug praktinių įgūdžių – nuo išgyvenimo gamtoje iki lyderystės ir taktikos. Tai ne tik patriotinis auklėjimas, bet ir galimybė stiprinti save tiek fiziškai, tiek emociškai. Be to, Šaulių sąjunga suburia bendraminčius, su kuriais galima augti ir tobulėti kartu.

6. Ar tarnyboje sužinojote ką nors svarbaus apie save?

Joris: Taip. Sakyčiau, kad vienas svarbiausių dalykų, kurį apie save sužinojau, yra tai, kad ši sąjunga yra mano vieta. Antra – kad turiu norą savo ateitį ir gyvenimą sieti su tarnyba Tėvynės labui.

Simona: Niekad neabejojau savo atkaklumu ar jėgomis, tačiau būdama jaunąja šaule supratau, kaip svarbu yra nuolat „lipti per save“ ir siekti vis geresnių rezultatų. Išmokau dirbti komandoje, pasitikėti kitais ir nebijoti atsakomybės. Taip pat pastebėjau, kad net sudėtingose situacijose galiu išlikti rami ir priimti dažnai tinkamus sprendimus. Tai padėjo ne tik tarnyboje, bet ir kasdieniame gyvenime.