Bebaimiai ir beginkliai lietuvių kalbos gynėjai – knygnešiai

Pokalbis su gimnazistu Daumantu.

• Kas knygnešių veikloje Jums atrodo įdomu, įspūdinga?

• Įspūdingas, manau, buvo pats knygų nešimas, nes ryšuliai, kuriuos jie nešdavo, būdavo labai sunkūs ir reikėdavo nešti juos labai toli, stengiantis išvengti carinės Rusijos žandarų.

• Kokia knygnešių istorija ar asmenybė Jums atrodo labiausiai įkvepianti?

• Mano nuomone, tai būtų Motiejus Valančius, nes jis įkūrė pirmąją žinomą knygnešių organizaciją bei pasisakė prieš lietuviškų knygų cenzūrą.

• Kaip, Jūsų nuomone, galima būtų plačiau supažindinti jaunimą su knygnešių istorija?

• Manau, jaunimui būtų įdomiausia, jei per pamokas mokytojai rodytų vaizdo įrašus apie knygnešius arba žmonės dalintųsi informacija apie juos socialiniuose tinkluose.

• Kaip manote, ar tikrai verta švęsti šią dieną XXI a.? Kodėl?

• Knygnešio dieną švęsti verta, nes be šių žmonių atliktų darbų mes tikriausiai neturėtume savo kalbos bei rašmenų, būtų buvę kur kas sunkiau išlaikyti lietuvių kalbą.

Pokalbis su mokytoja Ernesta Lazauskaite.

Kokie būtų du faktai, susiję su Knygnešio diena ir Jus labiausiai žavintys ar įkvepiantys?

➢ Knygnešio diena žavi tuo, kad ji visada priverčia susimąstyti apie sunkų Lietuvos istorijos laikotarpį, kada žmonės susidūrė su didžiule spaudos priespauda. Turbūt labiausiai žavi faktas, kad spaudos draudimo laikotarpiu žmonės kiekvieną kartą rinkosi rizikuoti savo laisve, savais gyvenimais, kad tik galėtų skleisti lietuvišką žodį ir priešintis režimui. Na, ir, aišku, labai džiugu ir smagu, kad ir praėjus tiek metų mes vis dar minime šią dieną ir parodome pagarbą praeičiai, kalbame apie ją.

➢ Ką, Jūsų nuomone, svarbiausia žinoti apie knygnešius ir jų indėlį į Lietuvos įstoriją?

➢ Svarbiausia visgi žinoti, su kokiais sunkumais, rizikomis jie susidurdavo, kaip stipriai vertino savą kalbą ir kultūrą ir jog ši meilė buvo stipresnė už visas galimas pasekmes.

➢ Ar yra koks nors su knygnešiais susijęs istorinis įvykis ar asmenybė, kuri Jums paliko didžiausią įspūdį?

➢ Tai turbūt visgi būtų pats Jurgis Bielinis – vertinant, kiek daug darbo įdėjo, kokį aplink save knygnešystės tinklą subūrė, kaip ilgai ir sėkmingai jam tai sekėsi daryti.

➢ O kaip manote, ar tikrai verta minėti Knygnešio dieną šiais laikais? Kodėl?

➢ Žinoma, svarbu. Svarbu yra prisiminti šiuos įvykius, galbūt rasti įkvėpimo savo kalbai, šaliai puoselėti, atsiremiant į šiuos įvykius. Jie įkvepia pagalvoti, kaip anksčiau žmonės brangino tą lietuvišką žodį, pasidžiaugti ir turbūt padėkoti nuostabiesiems knygnešiams, jog mūsų žodį visais būdais stengėsi išsaugoti, skleisti ir neleisti jam išnykti.

Pokalbis su I h klasės mokiniu Adomu.

❖ Ar prisimenate pirmą kartą, kai išgirdote apie knygnešius? Koks buvo Jūsų įspūdis?

❖ Taip, tai tikriausiai buvo antroje klasėje, kai buvo išleista vienos lietuvių repo grupės daina apie Lietuvos istoriją. Buvau sužavėtas, nes supratau, kad jokia kita šalis neturėjo tokių žmonių kaip mes, lietuviai.

❖O jei šiandien reikėtų būti knygnešiu, kaip manote, su kokiais iššūkiais turėtumėte susidurti?

❖ Manyčiau, kad reikėtų būti fiziškai ir psichologiškai labai stipriam, nes ne visi galėtų ištverti tokius dalykus kaip baimė, kad tave pagaus, ir įtampa, kad nukentėsi ne tik tu, bet ir tavo šeima. Dar vienas dalykas, kuris galėtų pasirodyti kaip iššūkis, yra labai ilgi žygiai miškais ir visokiais nežinomais keliais, mano manymu, šiuolaikiniam žmogui tai būtų labai sunku.

❖ Jei galėtum pasikalbėti su bet kokiu knygnešiu, kas jis būtų ir ko klaustum?

❖ Jurgis Bielinis, nes jis žymiausias knygnešys. Norėčiau paklausti, apie ką jis mąstydavo, kai nešiojoknygas. Ar viltis atgauti Lietuvos nepriklausomybę buvo stipresnė už baimę? Ar kada suabejojo savimi ir norėjo pasiduoti?

❖ Kaip manai, ar verta švęsti Knygnešio dieną šiais laikais? Kodėl?

❖ Manau, verta, nes kitų šalių istorijoje tokio reiškinio niekada nebuvo, tad mes esame unikalūs turėdami knygnešius. Taip pat manau, kad mūsų noras išlikti kaip tautai buvo stipriausias lyginant su kitomis tautomis, dėl to mes ir esame laisvi dabar.